Eilės ne pas gydytoją, o prie kasos?

Neseniai per radiją teko girdėti Rūtos Vainienės komentarą, kaip reikia panaikinti eiles gydymo įstaigose. Tekstą galima rasti čia http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/ruta-vainiene-kaip-isnaikinti-eiles-gydymo-istaigose-18-530958

Ekonomikos ekspertė teigia, kad įvedus privalomą visiems, kad ir 1,5 EUR mokestį už apsilankymą pas gydytoją problema iš karto išnyks. Tai ekonomistė pagrindžia penkias punktais:

  1. Tai sumažintų perteklinę paklausą sveikatos paslaugoms, nes net ir maža priemoka skatins atsisakyti nereikalingų vizitų pas medikus.

Ar jūs tikite, kad 1,5 EUR mokestis tikrai atbaidys chronišku dėmesio trūkumu sergantį žmogų nuo ėjimo pas gydytoją? Nuo nereikalingo ėjimo pas gydytoją dabar atbaido būtent tos pačios eilės. O kas bus, jei dėl 1,5 euro sunkiau gyvenantis žmogus nenueis pas gydytoją sunegalavęs, o vėliau paaiškės, kad jam buvo kažkas rimto? Galbūt tokį įvykį seks ilgas nedarbingumas? O galbūt net baisiau – mirtis? Kokių nuostolių patirs Lietuvos valstybė ir ekonomika tada?

  1. Tai panaikintų pacientų diskriminaciją, nes priemoką mokėtų visi. Dabar gi, vieni tą pačią paslaugą gauna visai nemokamai, kiti moka pilną kainą.

Diskriminacijos ir dabar nėra. Tie, kas nemoka už vizitus pas gydytoją mokėjo PSD įmokas arba yra studentai ar kita valstybei svarbi grupė. Tie, kas šių mokesčių nemokėjo, turi mokėti dabar. Ir turės mokėti pilną kainą ir toliau, net jei bus įvestas 1,5 euro mokestis.

  1. Tai duotų gydymo įstaigoms taip trūkstamų lėšų trūkstamai įrangai nupirkti ir gydytojams pasamdyti.

Dabar gydytojas vienam pacientui skiria 15 minučių. Tarkime, kad gydytojas dirba 8 valandas per dieną, taigi aptarnauja 32 pacientus. Teoriškai. 32 x 1,5 EUR = 48 EUR per dieną. Ir čia gydymo įstaigos labai greitai supras, kad jei vienam pacientui gydytojas skirtų tik 10 minučių, tai bus nebe 32 pacientai, o 48. O tai jau 48 x 1,5 = 72 EUR. Už tiek dar daugiau įrangos ir gydytojų pasamdyti galima. O jei 7 minutes..? Įrangos dar padaugėja?

  1. Dalį kainos mokėtų tas, kuris naudojasi paslauga, todėl sistema atsistotų ant dviejų kojų – tiesioginio mokėjimo už paslaugas ir perskirstomosios (solidarumo) dalies.

O ar nebėgiojančiam daiktui – sveikatos apsaugos sistemai – reikalingos būtent tokios dvi kojos? Atrodo, kad panaudojamas neįgalumo bruožas norint įrodyti teiginį, kuris neturi rimtesnių argumentų. Arba argumentai čia nepateikti, kas palieką klausytoją visiškame neaiškume. Be to, taip padidės administracinės išlaidos ir jei pacientas kiekvieną kartą turės mokėti po 1,5 EUR, tai ar nebus taip, kad eilė bus ne pas gydytoją, o prie kasų? Ir ar ne būtent kasininkių prisisamdys įstaigos už surinktas lėšas?

  1. Kai pacientas mokėtų į kasą, jam liktų mažiau paskatų mokėti daktarui į kišenę, taigi atsirastų prielaidos daktarui nuoširdžiai sakyti tik ačiū.

Netikiu, kad gydytojai staiga ims gydyti be normalaus atlygio. Tol kol gydytojai patys nejudins nei piršto be kyšio, tol bus jiems mokama vokelyje. Supraskime pagaliau, kad kapitalizmo ir laisvos rinkos sąlygomis niekas neteiks kokybiškų paslaugų neturėdami už tai adekvataus atlygio. Tai galioja kiemsargiui, tai galioja ir gydytojams. Tie, kurie neima, yra pasišventę žmonės, kuriems Hipokrato priesaiką kažką reiškia. Bet kiek tokių yra? Ir netikiu, kad tas 1,5 euro pasieks gydytojo kišenę algos pavidalu. Jei visas 1,5 euro nueitų tiesiai gydytojui į kišenę, tada gal ir būtų efektas. Kitu atveju bus šnipštas.

O sprendimų čia yra ir kitokių. Pacituosiu Romą Lazutką: “Jei Lietuva surinktų kapitalo mokesčių bent panašiai kaip Lenkija (pagal šį rodiklį ji ES yra vidutiniokė), valstybės pajamos padidėtų penkiais procentiniais BVP punktais. Tai būtų apie 6 mlrd. litų suma, kurios pakaktų bent šešioms lietuviškoms kariuomenėms. Tai būtų dukart daugiau nei ES deklaruojamas mokslo finansavimo tikslas, tai daugiau nei visos šalies švietimo ar sveikatos apsaugos išlaidos.”

About the Author

voxcivis
Esu eilinis pilietis, toks pat kaip Tu, gerbiamas skaitytojau. Matyt ateina momentas gyvenime, kada atrodo, kad patyrei daug. Manau, man tas momentas atėjo (ir veikiausiai ne paskutinį kartą). Teko daug visko pamatyti - mokyklą, augimą aplinkoje, kur įvairus smurtas buvo įprastas, Lietuvos aukštąjį mokslą, darbo rinką, medicinos sistemą įvairiais rakursais, žmonių psichologiją, visuomenės gyvenimą, gabalėlį filosofijos ir dar daug visko. Tai įdomi gyvenimo kombinacija, kuri, pastebiu, kartais leidžia pamatyti šį bei tą gal kiek kitaip, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tokiomis įžvalgomis norisi pasidalinti. Mano labai mėgstamas atlikėjas - Vilijus Važnevičius (amžiną jam atilsį) - sykį koncerto metu sakė: "Neįsivaizduoju roko muzikanto - ne piliečio. Gali negroti - negrok. Gali nedainuoti - nedainuok. Neskauda - nekurk." Nesu roko muzikantas (gal šiek tiek širdyje), tačiau tai netrukdo būti piliečiu. Ir žinokit skauda. O kai skauda, visgi neišeina nerašyti. Kodėl? Nes rašymas padeda labai daug ką suprasti pačiam. Gal iš to pavyks suprasti kažką ir kitiems. Ir nebūtinai taip pat, kaip suprantu aš. Gal visiškai priešingai. O tai irgi puikus rezultatas. Nes suprasti visada yra gerai. Link to ir judėkime.
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos