Seime netikėtai pritarta įstatymo pakeitimo projekto svarstymui, pagal kurį Lietuvoje būtų įvesti progresiniai mokesčiai. Pagal pateiktą įstatymą, už pajamas, viršijančias 14000 eurų per metus (1166,67 eurų per mėnesį „ant popieriaus“, patogumo dėlei šį skaičių laikysime 1167 eurų) bus taikomas 25% gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o jei pajamos viršija 36000 eurų, (3000 eurų per mėnesį „ant popieriaus“). Iš karto viešojoje erdvėje pasirodė ir visi to priešininkai, kurie, beje, uždirba tikriausiai daugiau negu pirmasis progresyvumo laiptelis.

Daug informacijos viešojoje erdvėje yra tiesiog melas. Keletas pavyzdžių:

15min.lt pasitelkia antraštę: „Tiems, kurie uždirba, bus riesta.“ Formuojamas įvaizdis, kad VISIEMS, kurie gauna atlyginimą, bus riesta. Tai yra ne tiesa. Tokių dirbančiųjų, kuriuos palies šis įstatymas yra tik 12%. Tokių žmonių yra kiek daugiau, jei skaičiuotume ne tik pajamas iš darbo gaunančius asmenis. Apie tai, po 3,5 valandos rašo tie patys 15min.

15min.lt taip pat cituoja Swedbank vyriausiąjį ekonomistą Nerijų Mačiulį (lažinuosi, kad jis uždirba daugiau negu 1166,67 eurų per mėnesį): „Jei šis įstatymas įsigaliotų jau nuo kitų metų pradžios, daugelis dirbančiųjų mokėtų 25 proc., o kai kurie net 40 proc. gyventojų pajamų mokestį. Įvertinus ir socialinio draudimo įmokas, daugelio Lietuvos dirbančiųjų mokestinė našta jau būtų nebe viena didžiausių, o pati didžiausia Europos Sąjungoje“

Atkreipkite dėmesį, kad 12% N.Mačiuliui yra „daugelis“. Toks teiginys yra arba tyčinis veiksmas, norint užaštrinti visuomenės nuomonę, arba nesiorientavimas realybėje. Sekantis gražiai paslėptas melas yra tai, kad GPM būtų 25%. Tai netiesa. Gali susidaryti įspūdis, kad jei uždirbi iki 1167 eurų per mėnesį, tai moki 15% nuo šios sumos (175 EUR), o jei uždirbi 1177 EUR (10 eurų daugiau), tai moki 25% nuo šios sumos (294,25 EUR). Tai yra netiesa, nes, pagal pateiktą įstatymo projektą, 25% tarifas taikomas pajamoms, kurios VIRŠIJA 1167 eurų. Taigi gaunant 1177 EUR formulė būtų tokia: 1167 x 0,15 + 10 x 0,25 = 177,5 EUR. GPM dydis šiuo atveju būtų 15,08%. Trečias nutylėtas dalykas šiame pasisakyme yra tai, kad tai yra ne vien darbo užmokesčio mokestis. Tai yra ir kapitalo mokestis, nes tokie tarifai būtų taikomi VISOMS gyventojų pajamoms. O pagal kapitalo apmokestinimą mes esame paskutiniai ES. Ir tai, kad įstatymas įsigaliotų jau 2016 metų sausio 1 dieną yra absoliučiai nerealu. Seime pritarta tik įstatymo pateikimui, dabar įstatymas dar turės būti svarstomas komitetuose, vyriausybėje ir dar galas žino kur. Abejoju, ar šis įstatymas išvis bus priimtas šioje seimo kadencijoje.

Kitame straipsnyje kalbinamas Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas (kurį dar galite rasti nuotraukose su Maximos savininku per jo ir vienos LLRI analitikės vestuves). Jis teigia, kad štai tokia mokesčių „staigi ir netikėta“ reforma, apie kurią kalbama jau beveik dvi dešimtis metų, sukels krachą investuotojams. Jis yra teisus, kad mūsų darbo jėga yra per daug apmokestinta, bet kapitalas apmokestintas dar mažiau.

Nei vienoje, nei kitoje 15min.lt publikacijoje nematau antrosios pusės argumentų, nekalbinamas A.Sysas ar kiti už tokius mokesčius pasisakantys žmonės. Kalbinami tik stambias korporacijas atstovaujantys veikėjai.

LRT laidoje „Dėmesio centre“ A.Sysas pristatinėjo savo pataisas. Kaip oponentas buvo pakviestas Gitanas Nausėda. Tačiau naujas žurnalistinio nihilizmo aukštumas pasiekęs Edmundas Jakilaitis buvo pats didžiausias oponentas ir susidarė įspūdis, kad iš esmės rėmėsi tik emocijomis, nes valstybė, jo žodžiais tariant, „atima“ iš dirbančiųjų. Man įdomu, ar E.Jakilaitis savo vaikų neleidžia į mokyklą, neveda pas gydytojus, nevažinėja valstybiniais keliais ir nesinaudoja gatvių apšvietimu? Netgi jo darbo vieta yra apmokama iš tų pačių „atimtų“ pinigų. Jis, gaudamas iš valstybės algą, kuri, sprendžiant pagal jo pyktį, yra didesnė negu pirmasis progresyvumo laiptelis, nenori sukurti paskatos tai algai dar labiau padidėti. Kaip ir kolegų algoms, kurie gal neuždirba tiek daug. Blogiausia, kad šis žurnalistu vadinamas asmuo, tai išreiškia laidoje, kurioje yra diskusijos moderatorius, o ne diskusijos dalyvis. Diskusijos lygis buvo tiesiog absurdiškai prastas, nes tai tapo dviejų žmonių puolimu prieš vieną. Jokio žurnalistinio objektyvumo. Kai dėl kažkokių priežasčių laidą „Dėmesio centre“ veda Agnė Skamarakaitė, tai būna tiesiog atgaiva protui.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (lažinuosi, kad jis irgi uždirba daugiau, negu pirmasis progresyvumo laiptelis) laidoje oponavo A.Sysui. Pritariu jam, kad norint priimti tokių mokesčių įstatymą yra būtinos Sodros mokesčių lubos.

Kitos pastabos apie žemą darbo našumą ir mažą realaus darbo užmokesčio dydį irgi yra teisingos, tačiau galima ginčytis, ar progresiniai mokesčiais nepagerintų šių rodiklių. Eurostat statistika rodo, kad darbo našumas yra žemiausias tose valstybėse, kuriose atlyginimai mažiausi ir kuriose pajamų nelygybė yra didžiausia.

Žinojimas, kad turtingųjų, kitaip vadinamų darbo vietų kūrėjais, pajamų ir mokesčių santykis yra geresnis nei dirbančiojo, veikia kaip demotyvuojantis veiksnys. Taip pat, nuolatinis viešojo sektoriaus nepakankamas finansavimas sukuria nuolatinį pojūtį, kad, pavyzdžiui, kokybiškas išsilavinimas ir kokybiška medicina yra tik turtingiesiems. Progresiniai mokesčiai turi ne tik ekonominius padarinius, bet ir psichologinius-socialinius, kurių teigiamas poveikis gali kaip tik padidinti darbo našumą, o to pasekoje – atlyginimus.

Teiginys, kad šios reformos tikslas yra padidinti „valdininkų armiją“ skamba kaip iš rimtos sąmokslo teorijos. Štai, sėdėjo A.Sysas su draugais ir pagalvojo: o vat kaip būtų nuostabu, jei valdininkų padaugėtų. Ir sugalvojo būdą, kaip padidinti tų valdininkų kiekį. Tai yra totalus absurdas ir nelabai kuo pagrįstas koziris, kurį ištraukia tokių reformų oponentai. Galiu ginčytis – o gal padidinti atlyginimai valstybės tarnautojams padidintų jų darbo efektyvumą ir jų reikėtų mažiau?

Laidai einant į pabaigą G.Nausėda aiškiai pasakė: jei mus, t.y. 12% daugiau uždirbančiųjų, apmokestinsite, tai mes pradėsime slėpti pajamas. Kitaip tariant, daryti lygiai tą patį, ką tokie ekonomistai kaip jis dabar taip smerkia, kai tai daro žemesnieji sluoksniai. Tuos žmones vadina vagimis ir smerkia įvilkdami į terminą „šėšėlinė ekonomika“. Dabar gi, vos tik prireikia prisidėti daugiau prie bendro reikalo, iš karto grasinama – mes irgi vogsime.

Asmeniškai aš pats manau, kad progresiniams mokesčiams dar ne laikas, bent jau tikrai ne nuo 2016.01.01. Pirma turi atsirasti Sodros mokesčių lubos, o tada galima galvoti kaip kompensuoti prarandamas biudžeto lėšas ir sumažinti pajamų nelygybę per progresinius mokesčius mažinant juos mažiausiai uždirbantiems ir didinant uždirbantiems daugiausiai.