Purvasklaidos vingrybės

„Lietuva atima pilietybę iš Ž.Ilgausko“ rėkia antraštė viename iš populiariausių naujienų portalų. Įsijungiu paskaityti vien tam, kad patvirtinčiau savo nuojautą, kad ši antraštė yra tiesiog jaukas nepasitenkinimo ieškantiems piliečiams. Ir iš tiesų. Žmogus nusprendė priimti kitos valstybės pilietybę ir Lietuvos įstatymai yra aiškus tokiais atvejais. Jeigu aš priimčiau kitos valstybės pilietybę iš manęs irgi atimtų lietuviškąją… Tik spjauda apie tai neskelbtų.

Bet aš juk esu aš… Aš tik žemės kirminas, o ne krepšinio dievas! Na bet krepšinio dievui yra vienintelė išeitis: „teks kreiptis į Prezidentę“ su ašaromis sako krepšinio dievo mama. Miela p.Ilgauskiene, informuoju, kad Lietuvoje asmuo prezidentu gali būti tik dvi kadencijas. Tai reiškia, kad D.Grybauskaitė jau nebegalės kandidatuoti kituose rinkimuose. Todėl sėkmingas I.Tobias prieš rinkiminis viražas ant pilietybės ledo nepasikartos su didžiuoju Z.

„Bet juk čia mūsų krepšinio dievas!“ – tikriausiai man oponuos krepšinio gerbėjai ir skandalingos antraštės besivaikantys žurnaliūgos. Ar tikrai mūsų? Ar dalyvavo bent viename krepšinio čempionate? Olimpiadoje? Ne. Rimtose varžybose niekada neatstovavo Lietuvai. Net I.Tobias spėjo už Lietuvą sudalyvauti olimpiadoje! Bet Lietuva dabar demonizuojama – negaili iškilaus žmogaus ir drįsta krepšinio dievui taikyti tokius pat įstatymus kaip ir visiems kitiems mirtingiesiems! Fui, šlykštu! Kaip taip galima elgtis?!

P.S. Įrašo esmė nėra pažeminti Žydrūną Ilgauską ar jo gerbiamą Mamą. Žmonės tiesiog daro tai, kas jiems atrodo geriausia ir jų vietoje gal taip pat pasielgčiau ir aš. Įrašo esmė atkreipti dėmesį į skandalą iš niekur padarančią žiniasklaidą.

About the Author

voxcivis
Esu eilinis pilietis, toks pat kaip Tu, gerbiamas skaitytojau. Matyt ateina momentas gyvenime, kada atrodo, kad patyrei daug. Manau, man tas momentas atėjo (ir veikiausiai ne paskutinį kartą). Teko daug visko pamatyti - mokyklą, augimą aplinkoje, kur įvairus smurtas buvo įprastas, Lietuvos aukštąjį mokslą, darbo rinką, medicinos sistemą įvairiais rakursais, žmonių psichologiją, visuomenės gyvenimą, gabalėlį filosofijos ir dar daug visko. Tai įdomi gyvenimo kombinacija, kuri, pastebiu, kartais leidžia pamatyti šį bei tą gal kiek kitaip, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tokiomis įžvalgomis norisi pasidalinti. Mano labai mėgstamas atlikėjas - Vilijus Važnevičius (amžiną jam atilsį) - sykį koncerto metu sakė: "Neįsivaizduoju roko muzikanto - ne piliečio. Gali negroti - negrok. Gali nedainuoti - nedainuok. Neskauda - nekurk." Nesu roko muzikantas (gal šiek tiek širdyje), tačiau tai netrukdo būti piliečiu. Ir žinokit skauda. O kai skauda, visgi neišeina nerašyti. Kodėl? Nes rašymas padeda labai daug ką suprasti pačiam. Gal iš to pavyks suprasti kažką ir kitiems. Ir nebūtinai taip pat, kaip suprantu aš. Gal visiškai priešingai. O tai irgi puikus rezultatas. Nes suprasti visada yra gerai. Link to ir judėkime.

Be the first to comment on "Purvasklaidos vingrybės"

Leave a comment

Your email address will not be published.




Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos