Visada, kai kas nors sako, kad Lietuvoje viskas blogėja ir šiap čia yra vagių, nenaudėlių ir idiotų kraštas, aš esu tas, kuris kryžium stoja už Gimtinę. Bet dažniausiai todėl, kad negirdžiu jokių rimtų argumentų. Ir negirdžiu jų vis dažniau ir dažniau ir dažniau ir dažniau… Tai kodėl dabar aš sakau, kad Lietuvoje gyvenimas negerės? Ogi todėl, kad mūsų vaikus ateityje mokys kvailiai.
Mano nuomone, nėra valstybėje svarbesnės profesijos už mokytoją. Be gero mokytojo nebus ir gero dėstytojo, be gero dėstytojo nebus gero gydytojo/inžinieriaus/(įrašykitesavovariantą). Taip, tai subendrinta ir išimčių bus, bet čia šneku apie bendrą tendenciją. O ji yra tokia, kad jei taip ir toliau, tai mokytojai bus vis kvailesni. Senosios mokytojų kartos pamažu nelieka ir ją pakeisti turi nauja karta.
Taigi, įsivaizduokite, kad gyveno toks Petriukas (redakcija tikrojo vardo ir pavardės nežino). Petriukas nebuvo labai geras mokinys mokykloje, buvo protingiausias iš kvailų – šešetukininkas. Bet baigė 12 klasių, nes į profkę eina tik lochai (čia atskiro įrašo reikia apie šitą fenomeną) ir bandė stoti į universitetus. Na Vilniaus universitetas (VU) juk prestižas, tai pirma ten. Deja, nelabai sėkmingai… „Neužtenka balų“. Bet jų užtenka Lietuvos edukologijos universitetui (LEU). Studijavo Petriukas LEU, buvo vidutinis studentas, pasižymėjęs gerais tūsais barake, nes visada turėjo užsislėpęs kokią bonką ar dvi… Ir štai, atėjus magiškai dienai, jis baigia universitetą šiap ne taip ištempęs visas sesijas. Pagal balų vidurkį jis savo grupėje aplenkia penkis žmones, o už ji geriau pasirodo 15 kolegų. Šviežiai keptas istorijos pedagogas dabar peržvelgia savo galimybes. Štai, Vilniaus Licėjus ieško mokytojo. Geriausia Lietuvos mokykla. Va čia tai įsitrynus, ot tai bus gerai… Taip atrodo tol, kol nenueini į Licėjaus puslapį ir nepasižiūri darbo užmokesčio: http://www.licejus.lt//index.php/about,5;3 . Taip, žinau, duomenys seni, tačiau peržvelgus kitų mokyklų atlyginimus susidaro įspūdis, kad didelio kilimo nebūvo. Taigi, Petriuko laukia perspektyva dirbti mokytoju ir uždirbti 1655 lt „ant popieriaus“. Taigi „į rankas“ gauti apie 1300 litų. Na bet jauno specialisto tai nenuvilia, jis juk bus puikus mokytojas ir greitai taps Vyr. Mokytoju, o čia jau pinigai didesni – net virš 1700 lt „į rankas“. Bet pasidomėjęs Petriukas nustėra – vyr. mokytoju gali būti tik po 4 metų. Dabar jam 23, taigi būdamas 27 metų jis jau bus vyr. mokytoju ir tiesiog lis auksu. Bet iki tada kažkaip gyventi irgi reikia. O dar vat ir Marytė aplink sukasi, jau žiedo reikalauja ir apie vaikiuką svajoja… Ne, nieko nebus su tais 1300 lt. Kadangi barake gyveno su lenku ir pramoko lenkų kalbą, Petriukas patraukia dirbti transporto vadybininku su Lenkijos rinka (padavėju/pardavimų vadybininku/įrašykitesavovariantą). O mokytojais už tokius pinigus lai eina dirbti tie 5, kurie buvo kurse durnesni. Arba dar didesni durniai – kurie dirbs iš idėjos… Štai taip Lietuva neteko dar vieno gero pedagogo. Oj, atleiskite, t.y. vidutiniško pedagogo… Gal net sakyčiau prasto. Bet vistiek neteko.
Taigi, reziumuojant Petriuko gyvenimo dramą, galima teigti, kad už tokį atlygį mokyti vis labiau nekontroliuojamų vaikų gali eiti tik paskutiniai glušai. Valio Lietuvai, nes mūsų ateitis – kvailių rankose.
„We don’t need no education“ rašo valstybė ant savo griūvančių sienų.
P.S. Žinau, kad įraše nėra pasiūlymų ką daryti, jie bus kituose įrašuose.