Tik labai mažytes. Šalia didelių naujų. Paaiškinsiu plačiau nuo pradžių:
Klausimas „ką daryti su dabartinėmis skulptūromis?“ atrodo neįveikiamas niekam. Susidaro įspūdis, kad visos atsakingos institucijos bando permesti atsakomybę viena ant kitos. Kadangi tai yra Vilniaus miesto problema, tai reikėtų tiesiog atsiklausti miestiečių. Tai būtų patogu padaryti kartu su mero rinkimų antruoju turu ir nekainuotų didelių papildomų lėšų. Tikiu, kad vilniečiai nubalsuotų už skulptūrų panaikinimą. O kadangi tai būtų tautos, kitaip tariant, rinkėjų balsas, manau, kad visos institucijos pradėtų veikti atvirkščiai – lenktyniautų kuri gi pirmoji nuverst šiuos sovietmečio stabus.
Bet tilto juk tuščio nepaliksi, ar ne? O čia aš siūlau daug neužsiiminėti nesąmonėmis ir tiesiog išlydyti dabartines skulptūras ir iš to paties metalo nulieti kitas. Tai būtų labai simboliška. Ypač jei tos kitos skulptūros būtų mūsų tautos didvyriai. Mano galvoje kirba tarpukario prezidentai ir J.Basanavičius, bet čia kiekvienas savaip galvos ir tai atviras diskusijai klausimas. O kad patenkintume paveldosaugininkus ir kitus žmones, kuriems statulos atrodo kultūrinė vertybė ir gera istorinė pamoka, tai siūlau štai ką: ant to paties pagrindo, šalia „didelio“ Basanavičiaus, nulieti mažą kopiją to, kas toje vietoje buvo prieš tai. Šalia pastatyti didelę ir aiškią lentelę lietuvių, anglų, rusų kalbomis, kad anksčiau čia stovėjo toks sovietinis reliktas, jis buvo išlydytas ir simbolizuojant Lietuvos išėjimą iš sovietizmo buvo nulietas Basanavičius. Aišku, paprasta ir visus tenkintų.
O pabaigai – agitaciją: nuverskime pagaliau tas skulptūras. Kodėl? Pacituosiu mano mėgiamą žurnalistą Virginijų Savukyną:
Taigi jeigu manote, kad tai kultūros paveldas, kurį vertą išsaugoti dėl praeities istorijos, prašau, persigalvokite. Vardan ramesnės galvos žvelgiant į ateities istoriją.
Dėl vilniečiu atsiklausimo T. Čyvas turėjo panašių minčių ir gana gudriai išmąstė, kad tokių idėjų valdžia neprisileis nei per patrankos šūvį, nes atsirastų negerų precedentų, kurie atims iš valdžiažmogių sprendimų priėmimo galias.
Dėl tamstos pasiūlymų įgyvendinimo – jei esate pasiruošęs tai finansuoti iš savos kišenės, ar rasti šiai idėjai privačių mecenatų – vėliavą į rankas, vėjas į nugarą. Jei mokesčių mokėtojų pinigais – tegu pūna tos skulptūros toliau.
Referendumo mintis tikrai nėra mano, aš ją tik palaikau. Pats šią mintį pirmą kartą išskaičiau spaudoje iš G.Kirkilo lūpų. Referendumo klausimu nebūčiau toks didelis skeptikas, kaip tamstos minimas T.Čyvas.
Aš asmeniškai neturiu tokių resursų kažką tokio finansuoti ir nesu tas žmogus, kuris galėtų rasti mecenatų. Turiu savo darbą ir jį dirbu. Savo darbą turi dirbti ir kiti už tai atsakingi. O idėjas skelbti gali visi. Manau, kad galimi visi variantai ir paremti norinčių atsirastų. Tik reikia iniciatyvos iš žmonių, kurie turi visas sąlygas ir žinias tam. Jei paskelbtų projektą, kuris man atrodytų logiškas ir gražus, ir paskelbtų sąskaitą pinigams surinkti, tai prisidėčiau pagal galimybes.
Tik nemanykit, kad kaltinu plagiatu – šiaip tik pastebėjimas, ką apie plebiscitus galvoja kiti.
Kuo remiate savo optimizmą dėl plebiscito? Mano pavyzdžiui skepticizmas yra iš elementarios logikos, paremtos empiriniais stebėjimais. T.y. reikia pasižiūrėti į tai, ką išloštų valdžia leidusi dėl skulptūrų pasisakyti vilniečiams – visiškai nieko, būtų vieni tik nuostoliai: nebepataškysi biudžeto pinigų visokioms paveldo komisijoms, darbo grupėms, galimybių studijoms, bus vienu poliarizuojančiu klausimu mažiau, o dar apsergėk Jeruzale liaudis pati sugalvos daugiau tokių iniciatyvų reikalauti, o čia žiūrėk gali būti prisižaista iki seimo narių sumažinimo, tiesioginių seniūnų rinkimo, ar kokių net avialinijų uždarymo. Valdžiai čia yra konkrečiai lose-win scenarijus, kurio jie tikrai neįgyvendins.
Koks nors referendumas gimtų nebent tik tada, jei prie savivaldybės susirinktų dešimtatukstantinė piktų žmonių minia ir jo pareikalautų. O kol to nėra – šitas klausimas, kaip nacionalinis stadionas spręsis dešimtmečiais.
Galiausiai dėl pinigų jūsų siūlomai iniciatyvai – šitoje vietoje reikia galvoti labai daug ir įtemptai apie pasekmes, nes tokie pasisakymai, kad reiktų kažką padaryti, dažnai reiškia, kad valdžia turės iš kažkieno atimti pinigų, nuo jų link 80 proc. prašvilpti per korupciją bei biurokratinę trintį ir tik tada įgyvendinti jūsų idėjas. Taip idėjomis niekas dalintis nedraudžia, bet visada reiktų mąstyti apie jų pasėkmes.
Ir nekaltinau tamstos kaltinimu dėl plagiato. Tiesiog pamiršau tai paminėti pačiame įraše, kad idėja ne mano, tai komentaras buvo just to clear things up.
Apie plebiscitą sakiau, kad nesu toks didelis skeptikas. Bet tame sakinyje užšifruota, kad vistik esu skeptikas. 🙂 Bet egzistuoja tam tikros aplinkybės, kurios vadinasi rinkimais. Ir prieš kažkuriuos rinkimus staiga tuometiniai valdantieji pasakys: vo! Mes darom! Mes jėga! Arba tiesiog atsiras kažkas, kas tikrai sugalvos, kad tai Neries vamzdžio iniciatyvos verta idėja ir puiki proga prasiplaut pinigų. Ir vėl plebiscitui durys atdaros. Poliarizuojantis klausimas tikrai gali būti išnaudotas prieš rinkimus. Tik tiesa, manau, kad ne prieš šiuos.
Apie pasėkmes mes galime šnekėti ilgai ir nuobodžiai. Tarkim įmanoma tema ir apie komentare išreikštas mintis, kurios diskredituoja valdžios institucijas ir to pasėkmes civilizuotai valstybei. Viskas turi pasėkmes vienokias ar kitokias. Pasėkmių neturi tik nieko nedarymas. O pagalvojus giliau, galima išmąstyti, kad tai gal net turi pačias blogiausias pasėkmes. 🙂
Ir nors matyt esame skirtingose politinių pažiūrų spektro pusėse, panašu, kad dėl vieno tikrai galima sutarti: kol nebus tų piktų žmonių prie savivaldybės, tol nieko nebus nepriklausomai nuo to, kas bus valdžioje.
> šalia „didelio“ Basanavičiaus, nulieti mažą kopiją to, kas toje vietoje buvo prieš tai
> Šalia pastatyti didelę ir aiškią lentelę lietuvių, anglų, rusų kalbomis
> anksčiau čia stovėjo toks sovietinis reliktas, jis buvo išlydytas ir simbolizuojant Lietuvos išėjimą iš sovietizmo buvo nulietas Basanavičius
> Basanavičius
> Basanavičius
Kuo tau, gaidy, Basanavičius nusikalto? Sakei, turi darbą. Tai ir dirbk.
Nu kuom gi tamstai taip tas gaidys užkliuvo, kad jį net su tokiu baisiu kaip aš lyginate? Pagailėkit gyvūno.
Man tamstos Basanavičius užstrigo. Trūksta šūdino „šiuolaikinio“ meno? Dar galėjai Kernagį pasiūlyti. O dėl gaidžio nuoširdžiai atsiprašau. Keiktis negražu (nebent dalbajobus – juolab, pasiūlymas paie prezidentus vertas dėmesio). Kaip ir landžioti po akauntus bei trinti įrašus.
Pagalvojau parašyti ko konkrečiai nesupratau tamstos komentare. Bet pabandęs nusprendžiau, kad nerašysiu, nes nesupratau nieko. 🙂