Gal gana kalbinti tuos pačius?

Per LRT televiziją minimalaus atlyginimo klausimu vėl kalbinamas Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas. Sako, kad negalima padidinti jokiais būdais. Bus, švelniai tariant, pi***c. Kiek mes galime kalbinti tuos pačius ekonomistus ekonominiais klausimais, į kuriuos jie negali atsakinėti objektyviai.

Kodėl taip sakau? LLRI yra ne pelno siekianti organizacija. Iš ko ji gyvena? Pristatau jų pateikiama rėmėjų sąrašą: http://www.llri.lt/prisidekite/llri-remejai
Ar gali tokias įstaigas atstovaujanti organizacija teikti kažkokias objektyvias įžvalgas? Ypač minimalios algos klausimu.

Tas pats galioja ir bankų ekonomistams ir kitų didelių ūkio subjektų atstovams.

Ar mums trūksta ekonomistų? Intelektualų? Profesorių universitetuose? Jei kalba pakrypsta apie politologiją, tai tuoj pat klausinėja tuos pačius profesorius, bet ekonomikai kažkodėl akademinė bendruomenė netinka.

About the Author

voxcivis
Esu eilinis pilietis, toks pat kaip Tu, gerbiamas skaitytojau. Matyt ateina momentas gyvenime, kada atrodo, kad patyrei daug. Manau, man tas momentas atėjo (ir veikiausiai ne paskutinį kartą). Teko daug visko pamatyti - mokyklą, augimą aplinkoje, kur įvairus smurtas buvo įprastas, Lietuvos aukštąjį mokslą, darbo rinką, medicinos sistemą įvairiais rakursais, žmonių psichologiją, visuomenės gyvenimą, gabalėlį filosofijos ir dar daug visko. Tai įdomi gyvenimo kombinacija, kuri, pastebiu, kartais leidžia pamatyti šį bei tą gal kiek kitaip, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tokiomis įžvalgomis norisi pasidalinti. Mano labai mėgstamas atlikėjas - Vilijus Važnevičius (amžiną jam atilsį) - sykį koncerto metu sakė: "Neįsivaizduoju roko muzikanto - ne piliečio. Gali negroti - negrok. Gali nedainuoti - nedainuok. Neskauda - nekurk." Nesu roko muzikantas (gal šiek tiek širdyje), tačiau tai netrukdo būti piliečiu. Ir žinokit skauda. O kai skauda, visgi neišeina nerašyti. Kodėl? Nes rašymas padeda labai daug ką suprasti pačiam. Gal iš to pavyks suprasti kažką ir kitiems. Ir nebūtinai taip pat, kaip suprantu aš. Gal visiškai priešingai. O tai irgi puikus rezultatas. Nes suprasti visada yra gerai. Link to ir judėkime.

2 Comments on "Gal gana kalbinti tuos pačius?"

  1. Man patiko jūsų mintis. Visada pirma žiūriu, kas kalba, o tik tada – ką kalba. Dėl riboto ir nekintančio pašnekovų rato Lietuvos žiniasklaidoje labai smarkiai nepergyvenu, nes bobutėms tas atlygis jau nebeįdomus, visokioms nuolupoms – nesuprantamas ir jie net tiek neverti, o visi kiti sąmoningi piliečiai nuomonę formuoja susipažinę su įvairiais informacijos šaltiniais, ne tik LRT TV laidomis. XXI amžiuje kitaip būtų tiesiog gėda, nebent gyveni Šiaurės Korėjoje. Štai, pavyzdžiui, tekstas apie minimalaus darbo užmokesčio didinimą: http://www.forbes.com/sites/mikepatton/2014/11/26/the-facts-on-the-minimum-wage-increase/
    Kai pasidomi plačiau ir turi savo nuomonę, tai ir tie etatiniai sėdėtojai laidose nebaisūs.

  2. Mano nuomone ta sąmoningoji dalis yra nedidelė. O didelė dalis balso teisę turinčių piliečių pasikliauja televizija. Gerai dar jei ta televizija lietuviška (http://voxcivis.popo.lt/2015/01/21/netycia-suradau-pakso-elektorata/).

    Ačiū už straipsnį, jis įdomus ir prasmingas. Tik pastebėjimas toks, kad jei JAV (kaip ir daugelyje EU valstybių) minimalią ar mažesnę algą gauna vos 4,7% darbo jėgos, tai Lietuvoje tas skaičius yra ženkliai didesnis – ~20% (tame pačiame reportaže per LRT sakė dar didesnį skaičių). Galima daryti prielaidą, kad lietuviai yra visiški atgrubnagiai ir penktadalis nieko neverti. Tačiau faktas tas, kad kai tai liečia 20% darbo jėgos, tai klausimas nebėra vien ekonominis, o ir socialinis.

Leave a comment

Your email address will not be published.




Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos