Šauktinių grąžinimas. Tikroji klaida.

http://daylol.com/nw/wp-content/uploads/2013/10/funny-army-soldier-27232-hd-wallpapers.jpghttp://daylol.com/nw/wp-content/uploads/2013/10/funny-army-soldier-27232-hd-wallpapers.jpg

Visą savaitę netyla aistros dėl Lietuvos gynybos tarybos paskelbto nutarimo, kad grąžinama šauktinių kariuomenė. Ažiotažas didelis – vieniem pikta, kad jie emigravę ir juos galbūt vers grįžti, kitiems pikta, nes turi vaiką ir galbūt reikės jį palikti, kitiem pikta, kad ims tik vyrus, o ne moteris, o dar kitiems pikta iš esmės. Tiesiog šiaip, nes taip įprasta. Dar kitiem pikta, kad prieš tai paminėtiems pikta. Išdavikai atseit.

O tikroji viso šito valstybės vadovų sugalvoto dalyko klaida yra ta, kad susėdo, sumąstė ir paskelbė. Ir tada dvi dienas netyla diskusijos: ką imsim? Kokios bus sąlygos? Kokio amžiaus imsim? Ir taip toliau. Niekas nėra aišku. Man tai primena naują darbuotoją firmoje, kuris per susirinkimą drąsiai rėžia „REIKIA DIDINTI APYVARTĄ!“, o kai direktorius jo paklausia kaip tai reikėtų daryti, darbuotojas ima raustis popieriuose, išrausta ir gėdingai nuleidžia akis… Skirtumas tarp šio darbuotojo ir mūsų valdžios yra tas, kad valdžia akių gėdingai niekada nenuleidžia.

Ir man pačiam kyla daugybė klausimų: kas mokės nuomą už mano butą? Koks bus atlygis? Ar jis išvis bus? Tai imsim ar neimsim tuos universitetus baigusius, kuriems dar nėra 39 metų? Vieną dieną spauda kalbina vieną asmenį, tas šneka vienaip, kitą dieną spaudoje jau kitokie pranešimai. Skaitau ir ima siutas. Ne dėl pačios šauktinių kariuomenės, bet dėl neaiškumo. Numesta bomba su mintimi „pirma metam, o paskiau jau žiūrėsim kas liks“. Ir tas pyktis yra pati didžiausia blogybė visame šitame reikale. Nes pikta ne man vienam, o daug kam. Tas pyktis nuteikinėja žmones prieš kariuomenę ir valdžią kaip institucijas. Prieš kitus žmones, kurie neva yra išdavikai, nes drįsta pykti. Tai yra žalinga valstybei ir tų žadėtų savanorių gretas gali ženkliai sumažinti. Labai neatsakingas valdžios poelgis.

O apie pačią šauktinių kariuomenę, kurią visi tikisi surinkti vien iš savanorių, turiu tokias mintis:

  • Visų pirma, bent jau mano aplinkoje kariuomenės autoritetas yra labai žemas. Ir tą autoritetą reikėtų pakelti panaudojant gerą marketingo kompanija. Taip kaip tai daro užsienio valstybės. Tada būtų galima surinkti tikrai gerą skaičių savanorių.
  • Kodėl kariuomenės autoritetas žemas? „Dedovščinos“, mušimai, žeminimas, daiktų atiminėjimai, ne kokia „kompanija“, savižudybės, aplaidūs karininkai… Tokios istorijos sklinda. Specialiai vakar išklausinėjau kolegos kaip jam sekėsi tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Tos istorijos inteligentiško žmogaus visai nežavi.
  • Valstybinė televizija ir radijas gali tikrai užsiimti šio požiūrio keitimu. Nes dabar požiūrį formuoja tik aplinkinių šnekos apie jau paminėtas blogybes, o pozityvių istorijų (neabejoju, kad jų yra) negirdžiu niekur.

O čia šiaip dar keletas pastebėjimų:

  • Spauda skelbia, kad šauktinį parengti kainuoja maždaug 9500 EUR. Taip pat skelbia, kad kariuomenė kompensuos darbdaviui 6 mėnesių atlyginimą. Skaičiuoju savo algą per tiek laiko ir suma vos ne didesnė negu tie 9500 EUR. Tai gal manęs nemaitins kariuomenėje, nes tie pinigai jau panaudoti darbdaviui kompensuoti? Vėl trūksta aiškumo.
  • Nuomojuosi butą. Jei staiga tektų butą palikti 9 mėnesiams, neturėčiau galimybės jo išlaikyti. Tektų nutraukti nuomos sutartį. Įdomu kur reikėtų dėtis grįžus iš kariuomenės?
  • Nemanau, kad trūksta bedarbių, mokykla baigusių ir dar nepradėjusių savo gyvenimo kurtis jaunuolių, kurie turi mažiau ką prarasti. Atrodytų visai logiška nukreipti šaukimus šia linkme, o ne link 37 metų VU baigusio filologo ar pan. link. Ar ta loterija bus visiškai akla? Neaišku, nes ji dar net nesukurta.

Nesu geras kariuomenės ekspertas ir nesu nei didelis šauktinių šaukimo užtarėjas ar priešininkas. Gal ir reikia, gal ir ne. Nenoriu kategoriškai vertinti. Svarbiausia nedaryti visko „atžagariai“.

Visgi mano esminis pastebėjimas šauktinių kariuomenės klausimu yra toks: gera patarlė sako, kad prastas tas karys, kuris nenori vieną dieną tapti generolu. O koks karys yra tas, kuris net kariu būti nenorėjo?

http://daylol.com/nw/wp-content/uploads/2013/10/funny-army-soldier-27232-hd-wallpapers.jpg

About the Author

voxcivis
Esu eilinis pilietis, toks pat kaip Tu, gerbiamas skaitytojau. Matyt ateina momentas gyvenime, kada atrodo, kad patyrei daug. Manau, man tas momentas atėjo (ir veikiausiai ne paskutinį kartą). Teko daug visko pamatyti - mokyklą, augimą aplinkoje, kur įvairus smurtas buvo įprastas, Lietuvos aukštąjį mokslą, darbo rinką, medicinos sistemą įvairiais rakursais, žmonių psichologiją, visuomenės gyvenimą, gabalėlį filosofijos ir dar daug visko. Tai įdomi gyvenimo kombinacija, kuri, pastebiu, kartais leidžia pamatyti šį bei tą gal kiek kitaip, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tokiomis įžvalgomis norisi pasidalinti. Mano labai mėgstamas atlikėjas - Vilijus Važnevičius (amžiną jam atilsį) - sykį koncerto metu sakė: "Neįsivaizduoju roko muzikanto - ne piliečio. Gali negroti - negrok. Gali nedainuoti - nedainuok. Neskauda - nekurk." Nesu roko muzikantas (gal šiek tiek širdyje), tačiau tai netrukdo būti piliečiu. Ir žinokit skauda. O kai skauda, visgi neišeina nerašyti. Kodėl? Nes rašymas padeda labai daug ką suprasti pačiam. Gal iš to pavyks suprasti kažką ir kitiems. Ir nebūtinai taip pat, kaip suprantu aš. Gal visiškai priešingai. O tai irgi puikus rezultatas. Nes suprasti visada yra gerai. Link to ir judėkime.

6 Comments on "Šauktinių grąžinimas. Tikroji klaida."

  1. Na buvo šauktinių armija visai neseniai, ir keliavo į ją visi, kuriem priklausė į ją keliauti, ir niekas neviduriavo. Tie patys socdemų veikėjai nutarė, kad samdiniai bus geriau, dabar viskas atgal. Užtat lietuviškos medijos turi ką rašyt, visuomenė vėl turi temą, nes jau Garliavos miargatė nusibodo, Gabrielius prarastas visiems laikam, o šūdo malimo instinktas toks galingas. Ir iš visų pusių – gerai, blogai, patriotai, išdavikai, dar pasvarstykim, padiskutuokim, nedarykim skubotai, gal kokį referandumą, o po to dar pasvarstykim. Jei kokiam Izraely taip priiminėtų sprandimus, tai jau seniai Izraelio nebūtų. Blin nwsikeikiant.

    • Jeigu šiuo komentaru nori pasakyti, kad gerai taip staigiai paskelbti viską, tai galiu replikuoti: sprendimų priėmimas ir skelbimas yra du skirtingi dalykai. Priėmus sprendimą nebūtina jo skelbti iš karto. Jei planuojama pirmą partiją šauktinių turėti rudenį, o nuo šaukimo iki realaus atvykimo į dalinį praeina trys mėnesiai, tai dar yra begalės laiko svarstymams, tobulinimui ir pan. Visas pavasaris – trys mėnesiai. Jei Izraelyje būtų panaikinta šauktinių kariuomenė, o paskiau staiga grąžinta, manau, kad irgi visuomenės reakcija neaišku kokia būtų.

      O dėl medijos, tai sutinku. Ir mano nuomone, toks nuolatinis visuomenės kurstymas, skandalo formavimas ir visoks koks žmonių nuteikinėjimas prieš kitus žmones yra pati didžiausia saugumo spraga ant mūsų žemės.

      • ne , staigiai skelbti negalima jokiu būdu. Reikia taip – vieną dieną paskalbis, kad priimtas kažkoks nutarimas, bet nesakai koks. Po dešimties dienų praneši, kad tas nutarimas bus paskelbtas artimiausiu metu ir siūlai visuomenei jį iki to momento gerai padiskutuoti, galima net iki snukių daužymo. Po to paskelbi referendumą apie tai , ar verta tą nutarimą skelbti. Ir vėl diskutuoji. Manau , kad jau dvidešimtpenkis metus mūsų visuomenė (t.y. valstybė) turi vieną labai blogą bruožą – visišką išplerpimą. Kisielizmas. Nuo žodžio kisielius. Kartais jau vemti norisi nuo to visiško neryžtingumo, bailumo paties savęs.

        • Gali skelbti ir tą pačią dieną, jei žinai ką skelbi. Su visomis sąlygomis. Nes dabar neaišku ir apie ką diskutuoti, nes paskelbė ir patys nežino kaip ir ką. Jei per savaitę numatysi sąlygas visais klausimais (paskolos, vaikai, amžius ir t.t.) ir tada paskelbsi tokį nutarimo projekto, tai niekas nepasikeis, tik įneš aiškumo į viską.

          • manyčiau, kad teisingiausia būtų paprasčiausiai 100 procentų grąžinti anksčiau galiojusią tvarką ir psio. Ir tada žmonės ėmė ir grąžino (ne visi) paskolas, statė butus, augino vaikus, mokėsi ir tinginiavo. Ir niekas dėl tos tvarkos neviduriavo. Praėjo pora metų ir visiem pasistojo krūva klausimų – o kaip čia, o kaip ten?

  2. Jei būtų taip, tai būtų viskas aišku. Ir nekiltų problema dėl neaiškumo. O dabar darome tą patį, tik kitaip. Įstatymas sako vieną, kariuomenės atstovai kitą. Ir visuomenei neaišku.

Leave a comment

Your email address will not be published.




Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos