Rusiškų kanalų draudimas – šūvis sau į koją

Kova su propaganda tampa nauja mada, man panašia į selfių darymą – daug laikų, o prasmės jokios. „Draudimas yra vienintelė išeitis!”, „Reikia išvis uždrausti bet kokias rusiškojo pasaulio apraiškas!” ir panašiais teiginiais didieji valstybės gynėjai bando įrodyti cenzūros prasmę. Juk reikia cenzūruoti rusiškas laidas. Juk visa rusiška žiniasklaida yra blogis, Rusijoje gi bujoja cenzūra. Todėl cenzūruokime, tam, kad netaptume Rusija iš vidaus. Paradoksalu. Bet ar neperšauname sau kojos tokiais teiginiais?

Štai nuo balandžio 13 dienos visiškai uždrausta „RTR Planeta“ kanalo transliacija Lietuvoje. Kanalas transliavo nesantaiką kurstančią propagandą, todėl susilaukė tokio griežto verdikto. Šiame kanale transliuotos propagandos turinį labai tiksliomis citatomis tuoj pat paskelbė mūsų žiniasklaida ir taip paskleidė tą pačią propagandą dar plačiau (nuorodos neduosiu, nes dar labiau platinti būtų kvaila). Trumparegiškumo viršūnė! Tai panašu į tas naujienas su antrašte „Neįtikėtinas įžulumas, Putinas pasakė ……………..“. Puikus būdas paskleisti Putino propagandą visiems mums – tiems, kurie prieš ir kartu tiems, kurie už. Vieni skaito pačią propagandą, o kiti skaito pasipiktinimą ja. Ir jei pastarųjų atveju rezultatas yra nebent pasipiktinimas, tai pirmųjų atveju rezultatas – pasiekta auditorija. Per garsiausius Lietuvos žinių portalus. O šiap visi tie nagli pasisakymai yra skirti ne mums, o Rusijos rusams ir jai stebėtis yra labai naivu.

Beje, prašnekus apie trumparegiškumą, drįsiu teigti, kad šis draudimas yra šūvis sau į koją. Štai atsiverčiu RTR Planeta interneto puslapį ir mano visos nuojautos pasitvirtina – ten galėčiau rasti visų laidų įrašus ir juos peržiūrėti. Gerai veikia mūsų cenzūra… Tada seku dar vieną nuojautą ir apsilankau Viasat puslapyje. Čia randu kanalų paketus kuriuose puikuojasi kas? Taip taip, RTR Planeta. Taigi nuo mūsų cenzūros šis kanalas netapo nepasiekiamas. Kas tikrai norėjo jį žiūrėti ras būdą žiūrėti ir toliau. Ne tie laikai, kai propagandą galima sustabdyti. Rusija čia veikia moderniais metodais, tuo tarpu mes – atgyvenusiais.

Sutiksiu su neišvengiamu teiginiu, kad diedukai rusai nesupras, kas tai yra internetas ir kur į kurią vietą reikia interneto laidą kišti, o Viasat tiesiog neįpirks. Kai kurie šitie diedukai per rusišką televiziją gal tik filmus žiūrėdavo. Kai kurie – propagandą. Vieni gal tiesiog gyveno ramiai ir neturėjo jokio priešiškumo Lietuvai (taip, jūs nepatikėsite! Kad ir kaip didieji Tėvynės gynėjai bandytų įrodyti kitaip, bet yra rusų nenusiteikusių priešiškai mūsų valstybei. Žinau, nes pats tokių pažįstu). Bet dabar net ir tas filmus žiūrėjęs diedukas gali traukti Lietuvą per dantį – uždraudė jo mėgiamiausių filmų kanalą. Į šio ruso galvą gali ateiti mintis – „O gal iš tiesų per tą laidą rodė teisybę? Kad čia fašizmas Lietuvoje? Autoritarinis valdymas? Štai televizijų cenzūra jau prasidėjo…“ O kiek gudresnis diedukas žiūri RTR per anūko jam nupirktą laptopą ir ten jam rodo: Lietuva + žiniasklaida + cenzūra = fašizmas.

Leiskite mums mąstyti už jus

Mano nuomone, pats geriausias kelias sustabdyti rusų propagandos poveikį yra integruoti rusus ir kitus kitataučius į mūsų lietuviškąjį pasaulį. Parodyti jiems, kad net jei jie mūsų nekenčia mes vis tiek galime ištiesti jiems ranką, o ne išbest akis ir paleisti klajoti ieškant bent kiek mažiau atšiauraus kampo. Nes tas kampas tikrai bus Rusija. Su visa savo propaganda ir su visa savo karine doktrina ir pan. Ką tiems rusams daugiau skaityti? Mūsų žiniasklaidoje yra tekstų, kad reikia uždrausti viską kas rusiška. Ar jūs norėtumėte skaityti žiniasklaidos priemonę, kuri teigia, kad viską kas lietuviška reikia uždrausti? Draudimais mes gaminame priešus. Susiskaldymas yra pats geriausias ir moderniausias ginklas šiuolaikiniame kare. Visuomenės susipriešinimas ir ieškojimas išdavikų tarp mūsų pačių nestabdo propagandos. Tai ją padaro girdimesne ir aktualesne. Mane tuoj pat gali išvadinti „vatnyku“ už šį įrašą. Tebūnie, kol galima naudojuosi savo žodžio laisve. Tačiau neikime link Rusijos. Eikime link to, kad VISI Lietuvos piliečiai būtų vienoje barikadų pusėje.

 

About the Author

voxcivis
Esu eilinis pilietis, toks pat kaip Tu, gerbiamas skaitytojau. Matyt ateina momentas gyvenime, kada atrodo, kad patyrei daug. Manau, man tas momentas atėjo (ir veikiausiai ne paskutinį kartą). Teko daug visko pamatyti - mokyklą, augimą aplinkoje, kur įvairus smurtas buvo įprastas, Lietuvos aukštąjį mokslą, darbo rinką, medicinos sistemą įvairiais rakursais, žmonių psichologiją, visuomenės gyvenimą, gabalėlį filosofijos ir dar daug visko. Tai įdomi gyvenimo kombinacija, kuri, pastebiu, kartais leidžia pamatyti šį bei tą gal kiek kitaip, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tokiomis įžvalgomis norisi pasidalinti. Mano labai mėgstamas atlikėjas - Vilijus Važnevičius (amžiną jam atilsį) - sykį koncerto metu sakė: "Neįsivaizduoju roko muzikanto - ne piliečio. Gali negroti - negrok. Gali nedainuoti - nedainuok. Neskauda - nekurk." Nesu roko muzikantas (gal šiek tiek širdyje), tačiau tai netrukdo būti piliečiu. Ir žinokit skauda. O kai skauda, visgi neišeina nerašyti. Kodėl? Nes rašymas padeda labai daug ką suprasti pačiam. Gal iš to pavyks suprasti kažką ir kitiems. Ir nebūtinai taip pat, kaip suprantu aš. Gal visiškai priešingai. O tai irgi puikus rezultatas. Nes suprasti visada yra gerai. Link to ir judėkime.

6 Comments on "Rusiškų kanalų draudimas – šūvis sau į koją"

  1. El. Voverė | 2015.04.15 at 10:14 | Atsakyti

    O aš su jumis nesutinku arba tiksliau sutinku ne visai. Rusiški kanalai remiasi nostalgija ir juos žiūri toli graži ne tik rusai, o lygiai taip pat lietuviai, kuriems tas formatas kelias nostalgiją, yra suprantamas, aiškus ir maloniai blizgantis – kaip be to ? Juk to paties Tomaševskio rinkėjų yra pusė lietuvių. Iš vienos pusės nėra tie žmonės tokie mulkiai ir atsirenka, iš kitos pusės turim reikalų su aukštuoju propagandos pilotažu ir bent jau man yra tekę matyti kas būna kai žmogus ima pilnai kliautis TV. Ar geriau jei žmogus nupušta nuo Skaisgirių serialų ? Nežinau, bet tikrai mažiau paniekos . Realiai mūsų kabelinės turi daugybę rusiškų kanalų, tad jei eina kalba tik apie filmus ir laidas – kaip ir nėra ko putotis, tad tas pyktis yra principinis. Dabar vyksta Pasaulinis demokratijos egzaminas ir manau reikia nubrėžti ribas, kur prasideda anarchija ir piknaudžiavimas….

    • Gerbiama El. Vovere, Ačiū už konstruktyvų komentarą 🙂

      Ar ir pats su savimi 100% čia nesutinku. Tačiau kai iš esmės reikia pasirinkti balta arba juoda, tai linkstu būtent taip, kaip parašiau. Cenzūravimo esmė turi būti neprieinamumas jokiomis priemonėmis, tačiau šiuo atveju, prieinamumas yra vistiek. Bet ir šiap, principinė mano pozicija, kad draudimai yra ne išeitis ne tik šiuo atveju, bet daugeliu. Tai trumpalaikis sprendimas turintis rimtas pasėkmes.

      Nostalgija yra labai rimta emocija, kurios žmogus net pats dažnai nesuvokia. Reikia suvokti, kad šito jausmo iš didelės mūsų populiacijos dalies neištrinsime. Uždrauskime visas rusiškas televizijas, o nostalgija liks. Manifestuosis kitomis priemonėmis. O jei uždrausime žmogui priėjimą prie nostalgijos patenkinimo šaltinių, tai jis taps tiesiog piktas. Ir vietoje to, kad sėdėtų ir žiūrėtų idiotiškus Žirinovskio pezalus ims pats tokiais šnekėti. Kitaip tariant veikti prieš valstybę, kuri užkirto jo prieigą prie nostalgijos. Nostalgiją būtų galima išnaudoti geriau, pavyzdžiui, ją pateikiant kažkokiu formatu per mūsų televizijas. Ją galime pateikti taip, kaip geriau mums. Kodėl rusai joja ant to arkliuko, o mes ne?

      Deja nežinau kas tai yra Skaisgirių serialas, tai nepakomentuosiu tos vietos. Bet spėju, kad mano smegenys liks sveikesnės nesužinojus. 🙂

      O Pasaulinis demokratijos egzaminas vyksta nuolat. Šaltasis karas, Sovietų sąjungos žlugimas, Persų įlankos karas, Bosnija, Kosovas, Čečėnija, 9/11, Afganistanas, Irakas, Gruzija ir daugybė kitų atvejų. Tik šį kartą tas egzaminas vyksta šalia mūsų, todėl mums atrodo, kad ribas turime braižytis įvairias. Bet ar norime užbrėžti ribas ten, kur jas prieš kurį laiką užbrėžė Rusija..?

  2. El. Voverė | 2015.04.16 at 10:44 | Atsakyti

    Na, lietuviškus serialus ištveriu kokias 5 minutės, daugiau daugiausiai 7. Mane tiesiog suima labai didelis nesmagumo jausmas juos žiūrint…. nieko negaliu sau padaryt.
    O kodėl rusai gerai įvaldę propagandą, o mes ne ? Apie tai dažnai galvoju….
    Ir sugalvojau tokį dalyką – labai ilgą laiką (mažiausiai 100 metų, daugiau nžn, nesu gera istorikė) Rusija turėjo pakankamai išteklių, teritorijų ir darbo jėgos, bet nesirūpino kokybe, inovatyvumu ar kūryba, o gilinosi į tai, kaip išlaikyti situaciją formuojant nuomonę tiek viduje, tiek išorėje. Čia pasireiškia tautinis mentalitetas – jjei tikrai gerai įvaldę kalbą, jų literatūra tikrai yra labai stipri, tačiau šiaip žmonės nėra nei pareigingi, nei punktualūs ar panašiai. Čia bendri bruožai, nieko nenorius įžeist,
    Pagrindinis KGB metodas – reikiamos nuomonės formavimas, įtampos ir neramumo palaikymas, kas patvirtina jų nuomonę ir neleidžia gilintis plačiau.
    Tas pats vyksta ir dabar – dešimtis, jei ne šimtus metų tobulintais metodais. Mes, beje ir didžioji Pasaulio dalis, esam mažiau patyrę šioj srity. Bet yra kitas dalykas – realybė ir gyvenimo kokybė, kur Rusija prakiša tiek pat metų. Jie formuoja nuomone, bet nekuria realios vertės.
    Nostalgija sovietiniams laikams (savo jaunystei daugeliu atveju) ? Še tau – Moskvičius, puiki tarybinė kosmetika, sekcija „Vilnius 4“ ir Žigulinis alus.
    Šiaip smagu būtų išmest tokias reklamas su atitinkamais palyginimais ir pažiūrėt reakcijas. Juk dabar sovietinė nostalgija iliustruojama JAV 6-7 dešimtmečios stilistika…. pikta,
    Tarybinis kremas veidui. Retro kostiumėlis, kokį mama nuspirko univermage 1979-aisiais.
    Puikus naujas modelis – važiuoja kaip Moskvičius.
    Iš tiesų aš silpnai atsimenu tuos laikus, bet manau pavyzdžiu pilna….

    • Aš aplamai lietuvišką televiziją (išskyrus LRT) ištveriu panašų laiką. Todėl jau seniai turiu televizorių, bet televizijos – ne. 🙂

      O čia puikus klausimas! Ir puikus atsakymas, kuriam aš pritariu. Ir dar pridėsiu nuo savęs savo hipotezę: rusai savaime yra labai gera dirva propagandai. Jie realios demokratijos nelabai yra turėję išvis istorijoje, todėl nelabai suvokia tokius terminus kaip propaganda. Sovietinės KGB metodai kažin ar yra visiškai veiksmingi (čia vėl tas kokybės klausimas). Pagrįsiu šią mintį Lietuvos laisvės pavyzdžiu. Mes juk buvome propagandos aukos penkiasdešimt metų ir vistiek išlaikėme lietuvybę, norą išsilaisvinti. Nes suvokiame laisvės prasmę. Rusai, tuo tarpu, neturėjo laisvės. Pas juos carizmą pakeitė komunizmas, tada trumpas nesusipratimo periodas prie Jelcino ir Putinas sugebėjo visus suvienyti vėl po propagandos vėliava. Tik šį kartą ta propaganda yra kokybiškesnė. Ir štai čia mes atsiliekame.

      Ne visai supratau mintį tavo apie nuostalgiją… Bet taip, ji yra jaunystei. Ir dar griežtai rankai, kai galvoti reikėjo mažiau. Bet čia marginalizmas ir jį pateisinti ir patenkinti yra sunku. O šiap visus tuos dalykus, kuriuos paminėjai, galima būtų sudėti į tokį „Naisių vasara“ stiliaus serialą ir parodyti. Nors aš pasisakyčiau už aplamai rusiško kanalo įkurimą. Juk rusakalbiams nėra į kur pasisukti kitur – rusiškai propagandai nėra rusiškos alternatyvos.

  3. El. Voverė | 2015.04.17 at 09:45 | Atsakyti

    Apie nostalgiją gal nerišliai parašiau, tieisog aš visada stebiu reklamas. Yra nemažai reklamų su sovietinės nostalgijos gaidele ir per lietuviškas TV. Ir ta nostalgija sovietiniams laikams yra papuošta ir nuspalvinta kaip koks serialas Mad Man : stilingas ir spalvingas 6-7 JAV dešimtmetis. Kaip kokia braškinė karamėlė su grietinėle. Kai realybėje kiek žinau SSSR tuo metu draudė spekuliantus ir persekiojo už džinsus. Stovėjo eilėse prie žirnelių ir majonezų. Vakar prieš mane nardė BMW X5 su numeriu RA55IA. Kodėl BMW, kodėl ne kokia Lada ??? Jūs įsivaizduojat vokietį, kuris išdidžiai važinėja ant savo Mitsubishio užsirašęs DEUTCHLAND ? Va tą tuirėjau omeny, sovietinę realybę, o ne nustalvintą nostalgiją 🙂
    Dėl kanalo labai gera mintis, bet sunki. Reikia mėgiamų laikų – pokalbių šou ir panašiai, kur turi šmėžuot žinomi ir mėgiami žmonės… Tegu rodo tuos pačius sovietinius filmus, juk jų yra visokių, visai neblogų taip pat.

  4. O taip! Man sovietmečio griuvimo laikais būnant dar visiškai vaiku labiausiai iš sovietmečio į atmintį įstrigo stovėjimas eilėse prie maisto. Su močiute kasdien laukdavom. Ot vaikystė, vietoje to, kad žaistum su kitais vaikais ar žaislais – stovi eilėje prie dešros. 🙂 Dabar tai skamba juokingai, bet kai susimąstai – baisu. Ir nostalgija tokiems laikams man nesuvokiama. Bet būtent dėl to aš ir suprantu, kad kitus žmones reikia priimti ir gerbti net jei jie išliko su ta nuostalija.

    Pavyzdys su automobiliais geras, reikės prisiminti. Labai gerai iliustravo ankstesnio tavo komentaro teiginius.

    Šiap šiuolaikinius vokiečius sunku įsivaizduoti su savo simbolika šitaip garbinančius savo tautybę. Visada sakiau, kad stipri valstybė neturi bijoti kitataučių, nes jos tautiškumo niekas nesumenkins, nes jis yra žmonėse, viduje. Ir tas perdėtas demonstravimas, kad aš esu rusas ar lietuvis man kvepia tautiniais kompleksais ir baime dėl savo tapatybės. Tapatybę nuolat kažkas puolą, ją reikia ginti. Jos ginti nereikia, ją reikia puoselėti. 🙂 Čia gal ne visai į temą buvo.

    Kanalas įmanomas, tereikia žmonių, kurie suvoktų, jog dalyvavimas tokiame kanale yra prasmingas mums – lietuviams, nors skirtas rusams. Tam reikia gilesnio sąmoningumo ir matymo toliau savonosies. Jei būčiau žinomas žmogus ir gerai mokantis rusiškai ir man kviestų ten pakalbėti apie Rusiją aš būtinai eičiau.

    O apie filmus, tai mama pasakojo, kad ji žiūri dokumentiką per rusų kanalus ir ten rodo, kaip Stalinas buvo baisus ir kokie buvo sovietų nusikaltimai antrojo pasaulinio karo metu. Taigi ne viskas ten yra taip ir ne visuose kanaluose. Stebuklas yra, kad tokie filmai pateko į eterį rusiškose tv.

Leave a comment

Your email address will not be published.




Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos